kaukolikas

kaukolìkas sm. (2) 1. Slnt skeletas. 2. Grg toks jūros paukštis, žuvėdra (?): Kaukolikai atleka iš Palangos į Kašučių ežerą po šienpjūtės Dr. Jūrių kaukolìkai audrą pranašau[ja] Gršl.